Balandžio 11 dienos „Al Jazeera“ laidoje skelbiama: apie 64% britų praleidžia daug daugiau laiko žiūrėdami televiziją nei prieš karantiną, o JAV naujienų laidos sulaukė daugiausia žiūrovų per pastaruosius 20 metų.

Turinio transliavimo platformos, pavyzdžiui, „YouTube“ ir „Netflix“, sumažino vaizdo raišką visiems vartotojams dėl nuogąstavimų, kad esama interneto infrastruktūra neatlaikys žymiai padidėjusio vartojimo.

Pagal „The New York Times“, žmonėms pradėjus reguliariai domėtis esama situacija, JAV smarkiai padidėjo kompetetingų naujienų portalų lankomumas, o spekuliacinių ir ekstremistinių leidinių populiarumas nekito, dažnu atveju net ir mažėjo.

Prasidėjusi pasaulinė pandemija atnešė ar sustiprino ne tik nežinomybės, baimės ir atsargumo jausmus, bet ir poreikį žinoti, ieškoti informacijos. Pasauliui užsidarius namuose, turinio suvartojimas pakilo į neregėtas aukštumas, o turinio gamybai teko pasitelkti netradicinius, naujus, dar nebandytus būdus ir sklaidos formas.

Tarp naujo turinio netruko įsimaišyti ir žalinga informacija bei sąmokslo teorijos, kurios, ekspertų teigimu, iš esmės kelia daugiau panikos ir nežinomybės, nei padeda geriau suprasti vykstančius procesus.

Kaip ir daugelis didžiųjų krizių, pastarasis sujudimas pasaulyje labai aiškiai nušvietė visuomenės problemas, nuo lyderystės versluose ir viešajame sektoriuje iki mažumų reprezentacijos medijų kanaluose.

Šis kelių dalių projektas fokusuojasi ties problemomis, kurias matome medijose. Kalbėsime ir niekad neišsenkančia bei vis aktualesne tema — kaip suprasti medijas? O svarbiausia — bandysime kritiškai pažvelgti į tai, ko galėtume pasimokyti iš naujojo koronaviruso SARS-CoV-2 atvejo.

Kiekvienoje dalyje susisteminta ir trumpai aprašyta svarbiausia informacija įvairiomis temomis, o dalių nebūtina skaityti iš eilės. Kadangi šis tekstas rašytas karantinui dar nepasibaigus, begalė naujienų apie virusą atsiranda kiekvieną dieną, todėl yra neįmanoma aprėpti ir aptarti visos pasirodžiusios informacijos, teisinga ji ar ne. Tad kiekvienos dalies tekste bei jo pabaigoje yra pateiktos straipsnių ir vaizdo įrašų, įkvėpusių kiekvieną dalį, nuorodos tolimesniam gilinimuisi. Kita vertus, šio projekto tikslas — supažindinti su tuo, kas apskritai vyksta medijų pasaulyje. Tekstuose yra vengiama kategoriškai teigti, kas yra teisinga, o kas — ne, tai paliekama skaitytojui. Visa medicininė informacija yra tik informacinio pobūdžio — visada derėtų sekti tik oficialias tarnybų rekomendacijas ir saugumo reikalavimus, o gydymo režimą gali skirti tik profesionalūs medicinos darbuotojai.

Šį projektą įgyvendino Vytauto Didžiojo Universiteto studentas Tautvydas Gaižauskas ir visas turinys atskleidžia tik autoriaus požiūrį, jei nenurodyta kitaip.