Iššūkiai medijų
pasaulyje

Bernardinai.lt kovo 28 dieną situaciją Lietuvoje apžvelgia taip: „Baimė – būtent šis jausmas geriausiai iliustruoja COVID-19 sukeltą chaosą Lietuvoje. Baimė visur.“ Nors tai gana logiškas žmonių atsakas patekus į, kaip žinomi visuomenės ir politikos atstovai pamėgo sakyti, „karinę padėtį“, Lietuvoje ir pasaulyje iš tiesų sklando praktiškai visos įmanomos emocijos. Kai kuriems karantino metu gyvenimas beveik nepasikeitė, o kiti su liūdesiu turi iškeisti kassavaitinius tarptautinius skrydžius į namudines tiesiogines mados šou transliacijas feisbuke. Vieni džiūgauja, galėdami praleisti daugiau laiko su šeima, o kitiems jau tenka nuomotis viešbučių kambarius, kad galėtų netrukdomi dalyvauti internetiniuose konferenciniuose pokalbiuose. Visa tai, žinoma, atsispindi socialiniuose tinkluose, įvairiuose medijų kanaluose ir apskritai (dabar daugiausia internetiniame) popkultūros pasaulyje. Tad šis straipsnis būtent apie tai — kaip apie virusą ir jo sukeltas pasekmes šnekama medijų pasaulyje.

 
Žurnalistika ir statistika

Pradėsime nuo žurnalizmo — pagrindinio reikiamos informacijos šaltinio šiomis dienomis — ir su kokiais iššūkiais dabar tenka susidurti.

Viena pagrindinių iškilusių problemų buvo ir yra tai, kad šalių pateikiami skaičiai yra labai subjektyvūs. Nėra bendro sutarimo (bent jau virusui dar tik įsibėgėjant), kaip turėtų būti skaičiuojami susirgusieji, mirusieji ir pasveikusieji. Pavyzdžiui, Kinija kurį laiką žmogaus nelaikė sergančiu COVID-19, net jei viruso testas buvo teigiamas, kol nepasireiškė jokių simptomų. Vėliau, maždaug balandžio viduryje, viruso gimtine laikomas Kinijos miestas Uhanas pripažino, kad mirusiųjų nuo viruso buvo net 50% daugiau, nei skelbta prieš tai. Todėl aišku, kad pateikiami skaičiai nėra iškalti akmenyje ir dėl imties skirtumų praktiškai niekada neparodo tikslaus konkrečios akimirkos vaizdo. Nors galbūt tai nebūtinai yra tikslingi bandymai iškreipti realybę, tokie netikslumai labai paveikia mūsų situacijos suvokimą, o juk tiksliai informuoti visuomenę ir yra pagrindinis žurnalizmo tikslas.

Tad verta nepamiršti, kad iškreiptais duomenimis lengvai gali pasinaudoti ir populistinio žurnalizmo šalininkai. Atradę bent dalį jų įsitikinimus pagrindžiančios informacijos, tokie medijų šaltiniai gali greitai pakreipti naratyvą visai kita kryptimi, dar toliau nuo tiesos.

Faktai žurnalizmui yra ypač svarbūs. Žurnalistai remiasi tokiais statistiniais duomenimis, valstybės ir tarptautinių tarnybų informacija, norėdami aiškiai ir objektyviai informuoti visuomenę. Kai svarbūs duomenys yra iškreipti, negryni, nuslėpti, pradeda kilti abejonių, ar pateikiama informacija yra vertinga. Tačiau staiga atsiradus nežinomybei, stresui dėl pavojaus gyvybei, verslui ir visai šaliai, faktų tikrinimo etapą esame linkę praleisti — mūsų smegenys natūraliai visada ieško paaiškinimų ir nesvarbu, ar tai, ką sužinosime, bus tiesa ar melas, svarbiausia — užkaišyti informacijos skyles.

Štai Italijos dienraštis „Corriere della sera“ dieną, kai buvo izoliuotas Lombardijos regionas, paskelbė nutekintą ankstyvą vyriausybės dekreto, skelbiančio regiono karantinavimą, versiją. Šis straipsnis paskatino apie 41000 italų judėti po visą šalį tokiu metu, kai buvo būtina vengti bet kokių kelionių.

Tokius žingsnius galėtume vadinti neatsakingais, kiti ginčytųsi, kad yra būtina informuoti visuomenę, tačiau aišku viena — toks vaizdas gąsdina, atneša daugiau nežinomybės, panikos ir nepatogumo jausmo ir parodo kaip svarbu sekti oficialią ekspertų informaciją. Tačiau svarbiausia, ką dabar įvairūs medijų kanalai gali padaryti, yra palaikyti žmones, esančius tokioje naujoje nežinomybėje, suteikti informacijos tiek, kiek jos žinoma, ir tiek, kiek jos reikia.

Lietuvoje šiuo atžvilgiu visuomenės informavimo priemonės tvarkosi neblogai, bet, kaip ir kitur pasaulyje, lietuviams informacijos apie virusą darosi per daug. KTU profesorė Audronė Telešienė, KTU Duomenų analizės ir archyvavimo centro vadovė, savo straipsnyje rašo: „Komunikacinių pranešimų apie COVID-19 dažnis Lietuvos žiniasklaidoje yra labai aukštas. Praktiškai yra pasiektas dėmesio nuovargio momentas.“

Pasak jos, būtina reguliariai informuoti visuomenę, tačiau medijų kanaluose turėtų būti pateikta įvairių temų, kad didelis naujienų srautas nesužadintų abejingumo. Vis dėlto, atsiranda žmonių grupių, kurios reiškia didelį nepasitenkinimą karantino sąlygomis (pavyzdžiui, prie Seimo ar Klaipėdoje). JAV buvo pradėtos ir kelios protesto akcijos, siekiančios „užkirsti kelią didelėms farmacijos korporacijoms reikalauti pinigų už vakciną nuo ligos, kurią pačios ir sukūrė“. Daugiau apie abejingumą — čia.

Beje, ryšių su visuomene tinklo „Edelman“ pasaulinė apklausa, atlikta kovo 6-10 dienomis, parodė, kad „85% [apklaustųjų] teigia norintys mažiau žinių girdėti iš politikų ir daugiau iš mokslininkų bei medikų“ (pagal vz.lt). Taip pat net 74% respondentų nuogąstauja, kad sklinda daug dezinformacijos, susijusios su virusu, o 58% mano, kad situacija yra politizuojama ir ja naudojamasi, norint pasiekti politinių tikslų. Ilgainiui pamatėme ir realių politinių manevrų, pavyzdžiui, JAV prezidentas pagrasino nebemokėsiantis savo dalies PSO arba ėmęs kaltinti Kiniją specialiai sukūrus naująjį virusą.

Daugiau apie koronavirusą pasaulyje puikiai pasakoja žurnalistas John Oliver (anglų k.):

 
Kam tos kaukės?

Nuo pat pradžių viešojoje erdvėje, ypač socialiniuose tinkluose, buvo diskutuota gana poliarizuojančia tema: ar medicininės veido kaukės iš tiesų padės apsisaugoti nuo koronaviruso? Daug apie jas šnekėta ir visuomenės informavimo kanaluose, tačiau informacija niekada nebuvo vieninga, kol viešose vietose kaukes dėvėti netapo privaloma. Tačiau panašu, kad žmonės dažnai pamiršdavo, jog susirgti galima net ir dėvint veido kaukę — jos veiksmingumas toli gražu nėra 100% ir ji veikia tik kaip papildomas barjeras, kurį virusui reikia įveikti. Naujienų portaluose dėl veido kaukių pasirodydavo vis daugiau prieštaringų naujienų:

Tokia neužtikrinta situacija spėjo pasinaudoti ir norintieji iš jos pasipelnyti. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įspėjo ir apie prekybininkų triukus. Dėl didelio susidomėjimo vaistinėse, populiariose internetinėse parduotuvėse buvo išpirktos visos veido kaukės arba jų kainos tapo net iki kelių šimtų kartų didesnės nei paprastai. Perpardavinėtojai dažnai ir lemdavo tokį pabrangimą — urmu nusipirkdavę apsauginių priemonių, jas, naudodamiesi socialinių tinklų pagalba, parduodavo už gerokai didesnę kainą, nepalikdami galimybių šių priemonių nusipirkti pigiau.

Suprantama — tokioje suirutėje, ypač kai norime apsaugoti sveikatą, imamės priemonių, kurių atsisakytume bot kokioje kitoje situacijoje. Tačiau vis dėlto, reikėtų laikytis gana paprastos taisyklės:

Video, puikiai paaiškinantis dabar taikomų apsaugos priemonių esmę:

Panacėjos beieškant

Visuomenė netruko pradėti dairytis ir įvairiausių vaistų nuo naujojo viruso.

Socialiniuose tinkluose ir apskritai internete dabar jau yra nemažai informacijos (greičiau — spekuliacijų) apie įvairius vaistus, neva gydančius COVID-19. Vaistinės Lietuvoje, pasak Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, pastebėjo didesnį hidroksichlorokvino ir kitų su naujuoju virusu nesusijusių (bent iki šiol sąsajos nepatvirtintos) vaistų perkamumą. Ši tendencija pastebėta ir kitose pasaulio šalyse — hidroksichlorokvino, padedančio gydyti maliariją, vilkligę, reumatinį artritą, atsargos pradėjo sekti Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, JAV. Tokį didelį susidomėjimą sukėlė Marselio universitetinėje ligoninėje atliktas kritikos susilaukęs tyrimas su 24 pacientais, iš kurių keliems buvo pastebėtas pagerėjimas po šio vaisto pavartojimo. Vėliau Prancūzijoje išleistas įstatymas, leidžiantis eksperimentavimą bandant šiuo vaistu gydyti COVID-19 pacientus. Tačiau dėl tokio ažiotažo dabar kenčia žmonės, kurių sveikatos būklė tiesiogiai priklauso nuo hidroksichlorokvino, kuris plačiai pradedamas naudoti buitiniams ir profesionaliems eksperimentams, vartojimo.

Nepaisydamas tradicinių (ir gana akivaizdžių) medicinos gydymo praktikų, JAV prezidentas D. Trumpas balandžio 24 dienos spaudos konferencijoje prasitarė, kad būtų „įdomu patikrinti“, ar dezinfekanto įšvirkštimas į kūną padėtų COVID-19 gydyme. Populiariausi valymo priemonių gamintojai JAV ir JK „Dettol“ ir „Lysol“ ragino jokiu būdu nebandyti JAV prezidento siūlomo eksperimento. Šis vėliau pasakojo, kad tokie jo pasiūlymai buvo tik „sarkastiškos replikos žurnalistams“, tačiau toks prezidento elgesys sukėlė nemažą pasipiktinimą:

  1. Pandemijos metu aukščiausi šalies pareigūnai turėtų pranešti visą reikalingiausią, aktualiausią, naudingiausią informaciją, atsakyti į iškilusius klausimus, todėl tai tikrai netinkamas laikas juokams ar sarkazmui;

  2. Tokie pasisakymai sabotuoja kitų valstybės pareigūnų nuveiktą darbą;

  3. Visuomenės pasitikėjimas valdžia krenta, todėl komunikacija darosi vis sudėtingesnė.

Absurdiški komentarai dažnai sulaukia daug dėmesio ir sukelia didelį sujudimą, todėl ekspertai baiminasi, kad tokios naujienos medijose sklando gana ilgai nuo jų paskelbimo, kas ir toliau skatina imtis netinkamų apsaugos priemonių. Todėl ir vėl vertėtų priminti, kad medicinos ekspertų patarimai ir nurodymai turėtų būti prioritetas, o eksperimentai su vaistais namuose gali būti ypač pavojingi sveikatai.

 
Influenceriai pandemijoje

Influenceriai, kaip ir visas pasaulis, šiuo metu išgyvena savotišką šoką: daugelis nuomonės formuotojų vis dar jaučia „pareigą formuoti nuomonę“ (arba toks yra jų pagrindinis darbas), tačiau nėra tikri, kokių patarimų duoti, kokį turinį kurti. Daugelis užsienio ir Lietuvos influencerių susiduria ir su moraline dilema: ar būtų atsakinga skelbti vaizdo įrašus apie drabužius ir stilių, naujus telefonus ir kompiuterius, automobilius ir panašiai, kai jų sekėjai iš paskutiniųjų bando apmokėti visas būtiniausias sąskaitas. Tačiau nuo to kenčia ne tik moralė, bet ir piniginė — daugelio nuomonės formuotojų pagrindinės pajamos ateina iš turinio, kuris ne visai patenka į dabartinių aktualijų sąrašą.

Vis dėlto, tiems, kurie užsiima sveikos gyvensenos propagavimu, maisto gamyba, aplinkosauga, namų dekoru ir panašiai, pasisekė labiau. Visiems pamažu prisitaikant prie esamos padėties, nerimui kiek nuslūgus, tokių influecerių profiliai sulaukė vis daugiau dėmesio — vis daugiau žmonių nusprendė laiką karantine praleisti kuo naudingiau. Beje, kita dalis žinomų žmonių ėmėsi organizuoti įvairias akcijas ir save realizavo rinkdami aukas ar sveikatos apsaugos darbuotojams dovanodami apsaugos priemones. Vienas tokių žmonių Lietuvoje — Andrius Tapinas, kartu su LaisvėsTV sukūręs kampaniją „Laikykitės, medikai“ ir ją gana intensyviai komunikavęs socialinėse medijose.

Tačiau Lietuvos internetinėje erdvėje galima pamatyti ir kiek abejotinos naudos turinio. Ypač glumina kai kurių nuomonės formuotojų bandymai pralinksminti, net informuoti savo sekėjus, pasakojant apie įvairius eterinius aliejus ir kitas namuose randamas medžiagas, daržoves ir vaisius bei jų panaudojimą saugantis nuo viruso. Nuomonės formuotojai vis dar išlieka itin įtakingi visuomenės atstovai, todėl jų jau ir prieš karantiną turėta pareiga informuoti, panaudojant sukurtą artimą ryšį su sekėju, yra dar aktualesnė karantino laikotarpiu. Žinant, kad kai kurie žmonės labiau pasitiki turinio kūrėjais negu valdžios atstovais, tokiu metu, kai fiksuojamas neregėtas turinio vartojimo padidėjimas, yra ypač svarbu, kokia žinutė siunčiama. Tačiau nepaisant to, reikėtų nepamiršti, kad bandydami prisitaikyti prie naujų sąlygų ir galimybių sumažėjimo, nuomonės formuotojai gali suteikti ir ne tokį kokybišką ir informatyvų turinį, kaip anksčiau. Jau minėta „Edelman“ apklausa parodė, kad pandemijos metu maždaug tik ketvirtadalis apklaustųjų žvaigždes ir nuomonės formuotojus laiko patikimais informacijos šaltiniais, o kiek daugiau nei pusė apklaustųjų nurodė įmonių komunikacijoje nenorintys matyti linksmo, nerūpestingo turinio.

 
 
Socializacija technologijų amžiuje

Kol beveik visas pasaulis laiką leidžia užsidaręs namuose, sociologai kritikuoja terminą „social distancing“ („socialinis atsitraukimas“) ir primygtinai pataria palaikyti įvairius socialinius ryšius, kai socialinės interakcijos daugeliui dabar yra ypač svarbios. Ryšiams palaikyti atsirado ir naujų bei įdomių būdų.

Štai, pavyzdžiui, vaizdo pokalbiai programoje „Zoom“ taip išpopuliarėjo, kad kompanijai teko programinę įrangą atnaujinti, kad būtų patenkinta paklausa. Iš tiesų, „Zoom“ niekada nebuvo programa, skirta kasdieniams buitiniams pokalbiams — daugiausia ja naudojosi verslai, o dabar yra organizuojami net vaizdo vakarėliai. Tačiau, nors kai kurie trokšta kuo dažnesnės socializacijos, nepaneigiamai paprasti būdai tą padaryti kitus verčia teisintis. „MIT Technology Review“ rašinyje aptariama ir kita naujų technologijų pusė, ypač paveikianti uždaresnius žmones, intravertus: neturėjimas pakankamai gerų priežasčių atsisakyti pokalbio su draugais yra vienas iš veiksnių, karantino laikotarpiu keliančių papildomą stresą.

Išaugusiu vartojimu gali pasigirti ir „Google“ bei „Facebook“ vaizdo pokalbių platformos. Vis dėlto, ir šie programinės įrangos kūrėjai turėjo (turi) greitai prisitaikyti prie išaugusios paklausos ir sustiprinti savo paslaugų teikimo serverius, kad tokia paklausa būtų patenkinta. Tačiau šie du technologijų milžinai, be kita ko, turi ir pareigą apsaugoti vartotojus nuo dezinformacijos. „Facebook“ priklausanti internetinio bendravimo programėlė „WhatsApp“ dar karantino pradžioje apribojo žinučių persiuntimo kitiems asmenims skaičių — dabar informaciją galima persiųsti tik vienam žmogui; anksčiau tai padaryti buvo galima penkiems žmonėms vienu metu.

Šaltiniai:

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2020-03-28-korona-ir-karo-retorika-savaite-sekant-naujienas-lietuvoje/179622

 https://www.cbsnews.com/news/wuhan-death-toll-coronavirus-china-50-higher-than-first-reported-today-2020-04-17/

https://ktu.edu/news/ktu-profesore-audrone-telesiene-rizikos-komunikavimo-pamokos/

https://tv.lrytas.lt/zinios/ziurovu-kamera/2020/04/21/news/prie-seimo-protestas-pries-karantina-14591172/

https://www.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/klaipedoje-protestas-su-tautine-giesme-963631

https://www.edelman.com/sites/g/files/aatuss191/files/2020-03/2020 Edelman Trust Barometer Coronavirus Special Report_0.pdf

https://www.vz.lt/rinkodara/komunikacija/2020/03/23/zmones-nori-informacija-gauti-is-mediku-lyderystes--is-darbdaviu

https://www.bbc.com/news/world-52224183

https://www.reuters.com/article/us-health-coronavirus-usa-election/blame-china-remake-economy-trump-pivots-to-new-election-message-amid-pandemic-idUSKBN22J1GT

https://www.youtube.com/watch?v=dRFbwjwQ4VE

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1161307/tarnyba-ispeja-apie-prekybininku-triukus-klaidina-del-kaukiu-savybiu-ragina-griebti-kuo-daugiau

https://www.youtube.com/watch?v=h9d86ocFlxE&t=264s

https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/1155968/tarnyba-perspeja-nevartokite-jokiu-preparatu-profilaktiskai-pries-koronavirusa

https://www.euronews.com/2020/04/25/coronavirus-lifesaving-lupus-drug-in-short-supply-amid-hype-as-a-covid-19-antidote

https://www.euronews.com/2020/03/23/clinical-trials-starting-in-europe-as-new-drug-offers-hope-of-potential-coronavirus-treatm

https://www.independent.co.uk/news/world/americas/us-politics/trump-coronavirus-disinfectant-injection-dettol-response-uk-a9481786.html

https://www.nytimes.com/2020/04/26/us/politics/trump-disinfectant.html?referringSource=articleShare

https://www.wired.com/story/coronavirus-covid-19-influencers/

https://www.bloomberg.com/news/articles/2020-04-01/how-social-media-influencers-are-affected-by-coronavirus-shutdown

https://wwd.com/fashion-news/fashion-scoops/influencer-the-mask-fund-initiative-provides-masks-health-care-workers-1203621499/

https://www.businessinsider.com/how-to-throw-zoom-party-custom-background-friends-family-2020-3

https://www.technologyreview.com/2020/04/02/998440/lockdown-was-supposed-to-be-an-introverts-paradise-its-not/