„Nėra
reikalo bijoti“

Kaip jau diskutavome čia, kalbėti apie pandemiją kaip apie tiesiog masinę isteriją šiomis dienomis nėra retas reiškinys. Dažnai tokia retorika atsiranda tada, kai saugumo iliuzija tampa patrauklesnė negu realybės pripažinimas ir sprendimų paieška. Tai leidžia pasijusti viršesniu už pačią problemą, susidaro įspūdis, kad viskas ir taip yra kontroliuojama. Deja, stručio taktika suveikia labai retai ir pasaulinės pandemijos metu yra labai netinkama.

 
Pasaulio šalių komunikacija

JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjai ir ekspertai pakartotinai teigė, kad užsikrėtimų skaičius kils, tačiau pats prezidentas nesiklausė ne tik daugelio patarėjų rekomendacijų, bet ir dar Baracko Obamos prezidentavimo metu paruoštomis gairėmis, kurių vertėtų laikytis epidemijos metu (B. Obamai teko susidurti su ebolos grėsmės valdymu). Trumpas (kaip ir jo pasekėjai) bando pernelyg sumažinti situacijos mastą, taip sukeldamas ne tik disonansą visuomenėje (visgi reikia saugotis ar ne?), bet ir suteikia žmonėms nepagrįstai daug vilčių, piešia pernelyg optimistišką, netikrą dabarties ir ateities paveikslą. Tai taip pat galų gale mažina pasitikejimą valdžia, nes žadėtos prognozės neišsipildė; žmonės nebežino, kuo tikėti, todėl gali imtis savų apsaugos priemonių arba visai nesisaugoti — tai jau ne kartą matėme.

Pavyzdžiui, Trumpas keliose spaudos konferencijose buvo įsitikinęs, kad balandį virusas turi atsitraukti dėl šiltesnių orų. Tiesa, kai kurių virusų plitimą aukštesnė oro temperatūra veikia neigiamai, tačiau kol kas mokslininkai duomenų turi per mažai, kad tą patį galėtų pasakyti ir apie naująjį koronavirusą, todėl naivu tikėtis, kad tokie Trumpo pažadai iš tiesų išsipildys.

Manipuliavimas paviršutiniškais, „lengvais“ faktais, kaip dažnai daro Trumpas, yra pavojingas, nes suteikia žmonėms per daug netikros vilties. Žmonės taip pat linksta pasitikėti įvairiomis sąmokslo teorijomis, kurios dar labiau atitolina nuo reikiamų tikslių ir veiksmingų sprendimų radimo bei bendradarbiavimo, kursto aistras ir priešiškumą viskam, kas susiję su koronavirusu. Kovo 13 dieną paskelbti apklausos rezultatai JAV parodė, kad daugiau nei pusė amerikiečių nepritaria Trumpo veiksmams prieš koronavirusą. Tiesa, po savaitės paskelbti naujos apklausos duomenys jau rodė didesnį pasitikėjimą, valdžiai įvedus griežtesnes prevencijos priemones.

Artimuosiuose rytuose situacija taip pat nekokia: Iranas gana ilgai neigė viruso grėsmę, kas ilgainiui lėmė tokį žmonių nepasitikėjimą valdžia, kad jie netikėjo beveik niekuo, kas jiems yra sakoma.

O štai Pietų Amerikoje Brazilijos prezidentas Jair Bolsonaro vadino virusą „nedideliu gripu“ ir net buvo apsilankęs gausiai lankomame turguje sostinės užmiestyje, norėdamas paskatinti žmones grįžti į darbus. Tuo tarpu Brazilijos kongreso narė Tabata Amaral apkaltino prezidentą skleidžiant melagingas žinias socialinėse medijose ir rizikuojant žmonių gyvybe.

KOG Instituto vasario 26-kovo 24 dienomis atlikto tyrimo metu nustatyta, kad net 76% lietuvių „ypač palankiai vertina Vyriausybės priimamus sprendimus kovoje su koronavirusu Lietuvoje“ ir tik dešimtadalis visai nepritarė sprendimams. Tokią statistiką greičiausiai galėtume paremti, kaip vertina KTU profesorė Audronė Telešienė, gana efektyvia ir informatyvia Lietuvos žiniasklaidos kanalų komunikacija. Gelbėja ir tai, kad, lyginant su šalimis kaip JAV, Lietuvoje neturime didelių atvirai melagingą ar klaidinančią informaciją skleidžiančių medijų kanalų.

 
Jaunimui — nekenksminga?

Iš pat pradžių, viruso plitimui dar tik įsibėgėjant, daug dėmesio susilaukė informacija, akcentuojanti, kad COVID-19 jauniems žmonėms nėra pavojinga liga. Žinoma, daugeliu atvejų tai buvo tik generalizavimas, norint išskirti ir informuoti rizikos grupėje esančius žmones. Vis dėlto, tokie tekstai skatino šią jaunų žmonių grupę į viruso grėsmę numoti ranka, nesilaikyti arba prastai laikytis saugumo rekomendacijų ir reikalavimų. JAV kovo 18 dienos duomenimis, pagal The New York Times“, apie 40% atsidūrusiųjų ligoninėje dėl COVID-19 buvo jaunesni nei 54 metų. Vėliau vis daugėjo pranešimų, kad naujasis virusas (staiga) nusinešė ir jaunų žmonių gyvybių. Tiesa ir tai, kad jaunesniems žmonėms pasireiškia lengvesni simptomai, tačiau galų gale, toks jaunų žmonių požiūris turi dvi dideles bėdas:

  1. Yra tikimybė, kad žmogus pats dar nežino, kad serga kokia nors lėtine širdies, plaučių ar kitų organų liga, o tokie žmonės yra labiausiai pažeidžiami naujojo viruso;

  2. Net jei jaunesniam žmogui simptomai pasireiškia lengvi arba jų išvis nėra, tai nereiškia, kad virusas negali būti perduodamas toliau — jis gali apkrėsti dar daugiau žmonių, kurie gali būti rizikos grupėje.

Tarp jaunimo taip pat atsirado ir žmonių, norinčių pasilinksminti, patenkinti adrenalino poreikį, parodyti, kad virusas nėra toks pavojingas. „The New York Times“ balandžio 1 dieną pasakoja apie tokias jaunuolių istorijas:

26 metų vyras vietinėje parduotuvėje laižė visą eilę dezodorantų pakuočių ir klausė „Kas bijo koronaviruso?“; apie vyrą įvairiose šalyse (vaizdo įrašas plačiai paplito) pranešta policijai.

Moteris Pensilvanijos valstijoje kosėjo ir spjaudė ant šviežių produktų maisto prekių parduotuvėje; ji buvo apkaltinata keturių nusikaltimų įvykdimu, o visas maistas turėjo būti išmestas.

Nuomonės formuotojas iš Kalifornijos paskelbė vaizdo įrašą, kuriame jis laižo savo klozeto dangtį; vėliau vaikinas pasiskelbė sergantis COVID-19.

Jaunuolis dalyvavo „koronaviruso vakarėlyje“ Kentukio valstijoje, o vėliau jam diagnozuota COVID-19.

Tačiau kol vieni mato galimybę susilaukti dėmesio ir pasilinksminti, kiti meldžiasi, kad liktų gyvi:

Virusas — gana retas

Internetinėje erdvėje ir apskritai visose medijose dažnai atsiranda įvairių pasvarstymų apie biologinius koronaviruso aspektus. Svarbu paminėti, kad koronavirusas nėra tik vienas virusas, kuriuo dabar laikome naująjį SARS-Cov-2 — tai yra didelė virusų šeima. Buvo pasirodę net keletas radijo laidų, kuriose pašnekovai ar vedėjai teigia, kad tai yra devynioliktas koronavirusas (dėl COVID-19 pavadinimo, kuris iš tiesų apibūdina kada buvo pirmą kartą nustatyta tokia viruso sukelta liga, o ne patį virusą). Taip vėl norėta nukreipti dėmesį nuo situacijos rimtumo, teigiant, kad tai nėra toks retas virusas ir „jų yra ir dar 18“. Iš tiesų naujasis SARS-CoV-2 yra septintas žmonių organizme randamas šios šeimos virusas. Vaistai, skirti koronavirusų sukeltų ligų gydymui nebūtinai yra universalūs ir ne visada padės gydyti visų šios virusų šeimos atmainų sukeltas ligas. Daugiau apie vaistus skaitykite čia.

Galiausiai, štai paprastas paaiškinimas, kodėl COVID-19 nėra tik paprastas gripas: