• Greta Samušytė

Itin Jautrus Asmuo (IJA) - mano patirtis


Kas yra „norma“? Žodynas.lt duomenimis, norma, tai - „pripažinta privaloma taisyklė, nuostatas: Teisės n. Kalbos n. Elgesio n.“. Kitaip sakant, norma,tarsi šablonas, kurio derėtų laikytis. Tai naudinga teisėsaugoje, politikoje ir panašiose sferose, tačiau tai ne tik nenaudinga, bet gali būti net ir kenksminga kelyje į meilę sau. Labai lengvai ir greitai už tam tikras asmenines savybes, pasaulio suvokimą, stiliaus detales būname pavadinti nenormaliais.



Šiame tekste norėčiau Jus supažindinti su žmonių grupe, kurie šiuolaikiniame pasaulyje ne retai gali jaustis nepritapėliais ir atstumtaisiais. Ar esate girdėję terminą itin jautrus asmuo (IJA)? Tai yra mokslu pagrįsta sąvoka, kuri reiškia, kad žmogus yra daug jautresnis už daugumą kitų žmonių. Internete galite rasti daugybę įvairių testų, kurie padės nustatyti ar Jūs esate vienas iš IJA, tačiau trumpai norėčiau pateikti keletą pagrindinių bruožų, kurie būdingi jautruoliams:


  • Didelis jautrumas kvapams, garsams, skoniui, skausmui;

  • Mažesnė ištvermė, kuomet reikia atlikti daug vienu metu;

  • Turtingas vidinis pasaulis, polinkis į menus;

  • Poreikis dažnai ilsėtis;

  • Stengiamasi išvengti knygų, filmų, kur gausu smurto, nes tai giliai sukrečia;

  • Ypatinga empatija aplinkiniams;

  • Jautrumas kofeinui;

  • Stipri intuicija;


Na, sąrašas galėtų dar tęstis ir tęstis, tačiau, tai pagrindinės bei dažniausiai pasitaikančios IJA savybės. Itin jautrūs asmenys sudaro apie 20% mūsų populiacijos, o mokslininkai nustatė, kad ne tik žmonės, bet ir gyvūnai gali būti itin jautrūs ir jie taip pat sudaro apie 20% savo populiacijos. Žvelgiant į primityviąją IJA funkciją yra manoma, kad IJA paskirtis yra apsaugoti rūšį nuo išnykimo. Kas išgyvena ilgiau, ar tas, kuris siaučiant audrai bėga mišku, ar tas, kuris išsigandęs slepiasi urve? Greičiausiai, tas, kuris slepiasi. Taip pat kilus gaisrui ar artinantis priešui jautrusis užuos ar išgirs pavojų anksčiausiai ir galės įspėti kitus. Tačiau, kokia nauda iš jautrumo šiandieniniame pasaulyje, kur jautriesiems gyvenimo tempas nepakeliamai greitas, miestai sausakimši žmonių, dažnai koncentruojamasi į materialinius dalykus labiau nei į dvasinius? IJA čia tam, kad kurtų, įkvėptų kitus, išklausytų, suprastų, besąlygiškai mylėtų, primintų bėgančiam ir lekiančiam pasauliui tikrąsias vertybes. Dėl savo turtingo vidinio pasaulio, gebėjimo suprasti kitus, noro padėti, IJA neretai (žinoma, ne visada) renkasi specialybes susijusias su psichologija, kūryba (dailė, muzika, rašymas), tikėjimu, medicina ir panašiai.



Susipažinę su sąvoka IJA, galime sugrįžti prie pradinio klausimo – kodėl gi IJA gali jaustis netelpantys į rėmus ir atstumti? Dažnai tokią situaciją sukelia visiškai kitoks pasaulio suvokimas. Aš pati esu itin jautri ir save priskiriu IJA kategorijai, todėl pamėginsiu papasakoti koks jausmas būti IJA šiuolaikiniame pasaulyje (mano patirtis ir nuomonė gali visiškai skirtis nuo Jūsiškės ir tai visiškai normalu).


Mano jautrumas pasireiškė nuo pat vaikystės. Labai mėgau knygas, daug skaičiau, buvau linkusi į apmąstymus, aplinkinių akimis per daug į viską gilinausi, norėdavau visiems ir visada padėti, buvau itin švelni, taip pat neįprastai stipriai rūpinausi savo sveikata, kvapai mane varydavo iš proto ir daugumos negalėjau pakęsti, nemėgau triukšmo, greitai pavargdavau, sunkiai užmigdavau, jautriai miegodavau. Na ir dar daug kitų savybių. Visa tai aš ne tik turėjau savyje, aš vis dar tai turiu, tiesiog dabar vertinu tai kitaip, nei anksčiau. Šios savybės yra apėmę visą mano gyvenimą ir kasdienybę. Tokia aš esu, tai normalu, tokią save ir myliu. Tačiau ilgą laiką mėginau savo IJA savybes užgniaužti ir tai laikui bėgant ėmė panašėti į kovą su vėjo malūnais. Dar mokydamasi mokykloje, supratau, kad mano laisvalaikis gerokai skiriasi nuo daugumos bedraamžių, aš mėgau laiką leisti vienumoje, mane žavėjo gamta, niekad nemėgau didelių renginių, įvairūs gyvenimo pokyčiai, išvykos man keldavo didžiulį stresą. Nesėkmes ir nusivylimus išgyvendavau sunkiai ir su dideliais apmąstymais. Mačiau, kad skiriuosi nuo kitų ir tai buvo sunku priimti, o dar sunkiau tapdavo, kai girdėdavau, kad man reikėtų „užsigrūdinti“, „mažiau imti į galvą“, „nekreipti dėmesio“. Jaučiausi nesuprasta, jaučiausi nenormali, galvojau, kad su manim tikrai kažkas negerai. Aš nesilankiau vakarėliuose, man buvo sudėtinga susirasti naujų draugų, be to, labai greitai pavargdavau, man dažnai reikėdavo poilsio, vienumos, žinoma jautri buvau ir fiziškai - jautri oda, virškinimas. Na iš esmės, viskas susiję su manimi buvo jautru. Stengdamasi nuo kitų neišsiskirti ir neatsilikti, aš savo jautruoliškus bruožus mėginau slėpti, maskuoti, apsimetinėti, paskandinti giliausiose smegenų kertelėse. Tačiau kaip tu gali pakeisti tai, koks gimei? Taip kaip negalėjau pakeisti savo pėdų dydžio ar plaštakų formos, taip negalėjau pakeisti ir to, kad mano nervų sistema yra ypatingai jautri.


Mačiau, kad skiriuosi nuo kitų ir tai buvo sunku priimti, o dar sunkiau tapdavo, kai girdėdavau, kad man reikėtų „užsigrūdinti“, „mažiau imti į galvą“, „nekreipti dėmesio“.

Teko daug išgyventi ir patirti, kol galiausiai supratau, kad su savo jautrumu reikia ne kovoti, o susigyventi. Prireikė ne tik daug laiko, jėgų, bet ir aplinkinių pagalbos ir paramos, kol sugebėjau save priimti tokią, kokia esu. Ėmiau keisti mąstymą, štai keletas pavyzdžių:


  • „Kodėl aš nenoriu eiti pašokti į klubą ir pabūti tarp žmonių? Visi eina.“ keičiau į „kaip puiku, kad mėgstu tiek laiko leisti skaitydama, taip daug sužinau ir plečiu akiratį. Be to man malonu tai daryti.“

  • „Kodėl aš taip greitai pavargstu, kas man negerai?“ keičiau į „kaip puiku, kad mano organizmas man aiškiai pasako, kada laikas sustoti.“

  • „Man taip sunku susirasti naujų draugų, aš tokia nevykėlė.“ keičiau į „kaip gerai, kad turiu keletą draugų su kuriais bendraujame nuo vaikystės ir mūsų ryšys toks tvirtas. Kaip gerai, kad aš taip pat moku mėgautis vienuma.“

  • „Aš noriu picos, noriu torto, noriu mėsainio... Kas man negerai, kodėl aš negaliu valgyti tiek daug skanaus maisto“ keičiau į „įsiklausius į savo organizmą, matau kas man kenkia, o kas ne. Valgydama sveikai, jausiuosi gerai.“

  • „Kodėl negaliu mažiau galvoti ir į viską gilintis? Kaip pavyksta kitiems, o man ne?“ keičiau į „galvojimas padeda priimti tinkamus sprendimus, išvengti problemų bei mokytis iš klaidų“.

  • ,,Kodėl taip greitai susigraudinu, imu viską į širdį?" keičiau į ,,mano empatija, supratingumas ir jautrumas padeda geriau suprasti kitus, geriau suprasti jų sunkumus, duoti patarimų, taip pat dėl šios savybės aš sugebu rašyti eilėraščius bei įvairius tekstus."

Keičiantis mano mąstymui ėmė keistis ir mano elgesys bei savijauta. Pradėjau geriau save suprasti, vertinti, atsirado savigarba ir meilė sau. Tai, ką laikiau savo minusais, ydomis, niekam tikusiomis savybėmis, pradėjau vertinti kaip pranašumą, išskirtinumą. Mes visi skirtingi, visi unikalūs. Tai, ką darysime su savo unikalumu ir kaip jį vertinsime, priklauso nuo mūsų pačių. Man mano jautrumas nebetrukdo, bet pasitarnauja, aš jo nesigėdinu, neslepiu ir nieku gyvu jo neatsisakyčiau.

Žinau, kad yra bendrakeleivių šioje kelionėje, žinau, kad jaustis vienišu ir nesuprastu yra sunku. Neatitikti 80% populiacijos normų taip pat sunku. Tačiau, kaip ir visur, čia taip pat mus išgelbėti gali savišvieta bei saviugda. Tikiuosi šis tekstas suteiks vilties ir stiprybės, o gal kažkam padės geriau suprasti draugą ar šeimos narį. Meilė sau ir kitam bei supratimas išgelbės šį pasaulį, leis mums gyventi laimingai ir laisvai, nuoširdžiai tuo tikiu.