• Greta Samušytė

Panikos atakos. Kas tai ir kaip jų išvengti?

Šiuolaikiniame pasaulyje neretai susiduriame su problema, kuri mūsų seneliams gali atrodyti keista ir nesuprantama, o jaunajai kartai pakankamai įprasta ir dažnai sutinkama. Taigi, šiame tekste norėčiau jus supažindinti su dažnu 21-ojo amžiaus žmogaus palydovu – panikos atakomis.


Pati ilgai kovojau ir gilinusi į šį fenomeną. Pagrindinis dalykas, kurį pastebėjau, tai, kad panikos atakas dažniausiai iššaukia emocijų užspaudimas ir slėpimas, pervargimas, nemokėjimas tvarkytis su mintimis ir stresu. Taip pat panika gali kilti dėl fizinių veiksnių, pavyzdžiui, persivalgymo, alergijos tam tikriems maisto produktams, per mažo fizinio aktyvumo ir panašiai. Tačiau kad ir koks bebūtų pradinis veiksnys iššaukęs pirmąją panikos ataką, vėliau jis dažnai būna nebesvarbus, nes vėlesnės atakos vis dažniau kyla dėl baimės pačiai panikai, kitaip tariant, prisiminimų apie pojūčius pirmosios atakos metu.



Taigi, kas vyksta su žmogumi kuomet jis patiria panikos ataką?


Dažniausi panikos atakos požymiai: greitai plakanti širdis, galvos svaigimas, sapno pojūtis, pykinimas, virškinimo veiklos sutrikimas, drebulys, šaltas prakaitas, karščio-šalčio bangos, negalėjimas susikaupti, negalėjimas aiškiai mąstyti, gali atrodyti, kad tuoj išprotėsite, atsiranda noras kuo greičiau dingti iš situacijos ar vietos, kurioje esama, fight or flight reakcija. Šie pojūčiai gali trukti nuo keleto iki keliasdešimt minučių. Tačiau, derėtų nepamiršti , kad tai be galo individualu ir kiekvienas susiduriantis su panikos atakomis gali patirti kitokių, jam vienam būdingų panikos simptomų.


Pirmosios savo gyvenime panikos atakos metu žmogus gali manyti, kad jam stoja širdis, sutriko kraujotaka, jis apsinuodijo arba eina iš proto, kadangi pojūčiai būna itin stiprūs fizine prasme ir iš tiesų sunku patikėti, kad tokią reakciją organizme gali iššaukti stresas ar pervargimas. Tad, kaip žinoti ar tai iš tiesų panikos ataka, ar tai kita sveikatos problema? Na, reikėtų atidžiai stebėti save, stebėti kada ir kas sukelia tuos pojūčius ir, žinoma, kreiptis į gydytojus. Jeigu atlikus tyrimus gydytojai teigia, kad esate visiškai sveikas, o nemalonūs pojūčiai vis tiek sugrįžta – gali būti, kad jus iš tiesų kamuoja panikos atakos.


Turbūt norėtumėte, kad šiame tekste pateikčiau stebuklingo priešnuodžio receptą, kuris visiems laikams išvytų šią nemalonią viešnią iš jūsų gyvenimo, tačiau turiu jus nuliūdinti. Nėra stebuklingo priešnuodžio. Dažniausiai nėra ir greitos išeities. Jeigu panikos atakos jus lanko jau kurį laiką, jos yra pakankamai stiprios, pamažu intensyvėja ar dažnėja, yra įsisenėjusi problema, tad VIENAM su tuo susidoroti bus sunku (nesakau neįmanoma – kaip jau minėjau prieš tai, tai labai individualu).


Supratus ir pripažinus savo problemą derėtų įvertinti ir situacijos sudėtingumą, t.y. kiek panika yra apėmusi jūsų gyvenimą ir ar ji valdo kokias nors jūsų gyvenimo sritis (pvz.: galbūt dėl panikos atakų nebesilankote prekybos centruose ar kavinėse) bei pamėginti „atsekti“, kas sukelia atakas – psichologiniai ar fiziniai veiksniai.


Jei paniką sukelia fiziniai veiksniai, tai galima greitai ir lengvai sutvarkyti, pavyzdžiui, atsisakius tam tikro maisto produktų, išmokus tinkamai maitintis, lėčiau valgant, vengiant kofeino ir cukraus, metus rūkyti ar atsisakius tam tikrų vartojamų medikamentų.

Na, o jei panikos atakos kyla ne dėl fizinių veiksnių, tuomet bus sudėtingiau, kadangi dalykai vykstantys mūsų galvose yra pakankamai painūs, o juos išpainioti užtrunka šiek tiek laiko ir dažnai reikalauja daug kantrybės. Nepaisant to, svarbu nepamiršti, kad panikos atakas sustabdyti ĮMANOMA, ir labai norint, tą gali padaryti KIEKVIENAS.


Atakoms įveikti yra ne vienas būdas, pavyzdžiui vaistai, psichoterapija, savišvieta, pokalbiai su paniką išgyvenusiu ir įveikusiu žmogumi. Vėlgi, tai yra pakankamai individualus dalykas, todėl, kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam ir atvirkščiai.


Toliau norėčiau trumpai jus supažindinti su visų anksčiau išvardytų kovos su panikos atakomis būdų pliusais ir minusais.


Pradėkime nuo priemonės, kuri paniką sustabdo beveik iš karto, tai yra vaistai. Dažniausiai panikos atakoms tramdyti yra išrašomi benzodiazepino pagrindo vaistai (pvz.: Xanax). Šis vaistas suveikia gana greitai ir yra pakankamai veiksmingas. Tad, kokia gi problema ir kodėl vertėtų gerai apsvarstyti ar tikrai verta imtis vaistų? Su raminamaisiais vaistais problema yra ta, kad nuolatinis jų vartojimas sukelia priklausomybę, be to, jie panaikina simptomus, bet neišsprendžia problemos. Taip pat, bėgant laikui organizmui reikia vis didesnio kiekio vaistų, kad būtų sukeliamas pakankamo stiprumo raminamasis poveikis. Vaistų vartojimas gali būti gera išeitis kriziniais momentais, tačiau jie turėtų būti vartojami su griežta gydytojo priežiūra ir suvokimu, kad vaistai, šiuo atveju, yra tik laikinas problemos sprendimo būdas.


Psichoterapija - kitas dėmesio vertas problemos sprendimo būdas. Moksliškai įrodyta, kad nuoseklios psichoterapijos metu kinta žmogaus smegenys ir jų struktūra, paprastai tariant, tai reiškia, jog psichoterapija iš tiesų padeda keistis. Psichologo kabinete ne tik galėsite netramdomai išlieti visas mintis, kurios sukasi jūsų galvoje, bet taip pat jis jums padės pažiūrėti į problemą iš kitos pusės. Laikui bėgant, su psichologo pakalba atrasite tikrąją savo panikos priežastį ir galėsite ją išspręsti. Be to, terapijos metu išmoksite savirelaksacijos technikų, kurios gali būti itin veiksmingos susiduriantiems su panikos atakomis. Norint patekti pas psichologą reikėtų užsiregistruoti bet kuriame psichikos sveikatos centre. Psichiatrui papasakoję savo problemą gausite siuntimą pas medicinos psichologą, kuris ir padės susidoroti su jus ištikusia krize. Ši paslauga yra nemokama, medicinos psichologas padeda kovoti su tuo metu žmogų kamuojančiomis krizėmis. Jeigu įtariate, kad panika kyla dėl kažkokių įvykių, kurie nutiko vaikystėje, tuomet galite psichiatro prašyti siuntimo pas psichoterapeutą. Lietuvoje kiekvienas žmogus turi teisę per metus gauti 30 nemokamų psichoterapeuto konsultacijų. Daugelis žmonių šios informacijos nežino ir yra linkę galvoti, kad psichoterapija - tai prabangos dalykas. Tačiau tai nėra tiesa ir jūs tikrai galite gauti profesionalią pagalbą visiškai nemokamai.


Lietuvoje kiekvienas žmogus turi teisę per metus gauti 30 nemokamų psichoterapeuto konsultacijų. Daugelis žmonių šios informacijos nežino ir yra linkę galvoti, kad psichoterapija - tai prabangos dalykas.

Saviugda ­– dar vienas ypatingai veiksmingas, mano nuomone, bene veiksmingiausias būdas susitvarkyti su panika. Į šią sąvoką įeina galybė dalykų: meditacija, knygų skaitymas, kvėpavimo pratimai, įvairūs kūrybiniai užsiėmimai, sportas ir daug kitų. Turbūt visi žinome, kad tam, kad galėtumėme įveikti savo priešą, reikia gerai jį pažinti. Šiam tikslui labai naudinga pasinaudoti esama literatūra. Keletas knygų, kurias rekomenduoju:


Fritz Riemann „Pagrindinės baimės formos“

Elaine N. Aron „Itin jautrus asmuo“

Dale Carnegie „Kaip atsikratyt nerimo ir pradėti gyventi“

Klaus Bernhardt „Gyvenimas be nuostatų, baimės ir nerimo: paremta naujausiais smegenų tyrimais“

A. B. Curtiss „Brain-switch: kelias iš depresijos“

Matt Haig „Kodėl verta gyventi?“

Thich Nhat Hanh „Ramybė su kiekvienu žingsniu“


Saviugda - tai savęs pažinimas, savo problemų pripažinimas ir pastangos keistis. Tai, kad nori, ir tai, kad savimi tiki, yra labai svarbūs ir daug galios turintys faktoriai siekiant sustabdyti panikos atakas. Šia tema dar būtų galima plėstis labai daug, tačiau šis tekstas skirtas tik bendram supažindinimui, todėl judėkime toliau.


Kuo naudinga gali būti bendravimas su paniką išgyvenusiu žmogumi? Dviese panikuoti smagiau? Na, ne visai. Visa esmė yra tame, kad mums lengviau bendrauti su žmonėmis, kurie mus supranta. Principas labai panašus kaip AA klube, žmonės patyrę tą patį gali vienas kitą paremti ir nebijo atvirai išsipasakoti. Panikos atakas išgyvenęs žmogus savo bendražygį supras daug geriau nei tas, kuris niekada nieko panašaus nėra patyręs. Su supratimu ateina ir tinkama reakcija, padrąsinimas, patarimai iš savos patirties bei bendras palaikymas, kuris be galo svarbus sprendžiant šią problemą. Nepamirškime, kad labai svarbu pasirinkti žmogų, kuris su panikos atakomis kovoja tinkamomis priemonėmis, yra motyvuotas ir pozityvus. Bendravimas su žmogumi, kuris nusiteikęs pesimistiškai bei nededa jokių pastangų siekiant bendro tikslo, gali jums pridaryti tik žalos.



Tikiuosi, kad šis tekstas buvo pakankamai informatyvus ir įkvepiantis. Kovojantiems su panika kabai linkiu stiprybės, kantrybės ir meilės sau. Visuomet turėkite omenyje, kad viskas yra įmanoma, kai LABAI, LABAI nori.