Sąmokslo
teorijos

Balandį Jungtinėje Karalystėje buvo padegta bent 50 telekomunikacijų antenų bokštų, taip protestuojant prieš 5G mobiliojo ryšio plėtrą. Nors ši technologija skeptikų nebuvo mylima ir prieš virusui pasklindant, pandemijos įkarštyje ji susilaukė dar daugiau neigiamo dėmesio. Norėtųsi, kad tokie išpuoliai būtų tik paaugliški kvailiojimai, tačiau be šios „5G ryšys sukelia COVID-19“ teorijos egzistuoja galybė kitų, turinčių gana daug vyresnių gerbėjų. Tokios teorijos ne tik toliau skleidžia dezinformaciją, tačiau ir skatina žmones priešintis ekspertų patarimams ir valdžios veiksmams.

 
Modernių laikų pasakos

Kodėl žmonės pasirenka tikėti ar net kurti sąmokslo teorijas, galėtume sugalvoti begalę priežasčių. Tai galėtų būti paprastas nežinojimas arba aktyvus priešinimasis esančiai tvarkai. Galbūt tai sensacionalizmas arba gerai apgalvotas būdas apšmeižti. Galų gale, kaip rašė Algirdas Julius Greimas, „tikrovė yra tiktai tai, kuo tikima“, tad galbūt įvairios teorijos kai kuriems žmonėms leidžia paaiškinti jų realybę.

Technologijų apžvalgininkas Lukas Keraitis lrt.lt publikuotame rašinyje pateikia kelis argumentus, kodėl linkstame tikėti sąmokslo teorijomis:

  1. Siekiame panaikinti nežinomybę. Mūsų smegenys iš prigimties ieško atsakymų nežinomybei, todėl bando užpildyti spragas paaiškinimais, kurie turi logikos savame pasaulio suvokime.

  2. Siekiame kontroliuoti aplinką, nusimesdami savo atsakomybę. Tarkime, sakydami, kad „5G ryšys sukelia COVID-19“, manome, jog užteks sudeginti telekomunikacijų infrastruktūrą, paprasčiausia nenaudoti tos technologijos, kad tokie virusai nebeatsirastų. Tačiau taip tik nukreipiame dėmesį nuo tikrai galimų tokio viruso atsiradimo priežasčių: intensyvios deforestacijos, žmonių gyvenviečių plėtros ir veržimosi į laukinių gyvūnų gyvenamuosius plotus, aplinkos taršos ir panašiai.

  3. Siekiame išlaikyti teigiamą įvaizdį, norime pasirodyti geresni. Kai kada tiesiog norime pasirodyti žiną daugiau nei iš tiesų, norime pasijusti, lyg kontroliuojame situaciją, o tai šiek tiek primena pirmąjį punktą. Kartais nebenorime būti neteisūs.

Nors, kaip L. Keraitis rašo savo straipsnyje, sąmokslo teorijos gali būti tik stebuklų išsiilgusių žmonių žaidimai, vis dėlto, jos turi ir didesnę reikšmę. Negalima nuneigti, kad įtikėjusių žmonių galvose įsiplieskia dar didesnis neramumo ir pasipriešinimo jausmas, nes atrodo, kad visuomenei yra meluojama, slepiama tiesa, reali situacija, nenorima pripažinti klaidų, o tai meta dirbtinį šešėlį ant visų atsakingų institucijų: nuo vietinių žiniasklaidos priemonių iki Pasaulio sveikatos organizacijos, ES, NATO. Priešiškas žmonių nusiteikimas apsunkina ir taip nelengvą kai kurių industrijų, pavyzdžiui, medicinos, atstovų darbą.

Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento specialistas Tomas Čeponis lrt.lt sako: „prisidengiant koronavirusu dezinformacija gali būti skleidžiama tam, kad skaldytų visuomenę, paveiktų jų supratimą, žmonių jausmus ir elgseną.“ Tačiau tokiu metu, kai ypač svarbi vienybė, bendradarbiavimas, tarpusavio pagalba, pasitikėjimas ekspertais, yra būtina išlaikyti budrumą ir šaltą protą.

Paprastai sąmokslo teorijos moko eiti prieš visuotinai priimtą požiūrį į problemas (vis dėlto, kvestionuoti aklai priimtas tiesas iš esmės nėra blogai), tačiau šios teorijos retai būna grįstos realiais faktais, tyrimų rezultatais ir pan., o jei juos ir naudoja, jie būna abejotinos kilmės ir patikimumo. Sąmokslo teorijos dažnai klausinėja skaitytojo (žiūrovo, klausytojo), kodėl jis tiki tuo, ką galvoja, kad žino, ir subtiliai siūlo apsvarstyti faktų alternatyvas, kurios be įsigilinimo atrodo pakankamai logiškos. Ypač lengva manipuliuoti žmonių pasaulio suvokimu tose sferose, kurias jis mažai išmano, o patiklumas stresinėse situacijose yra toli gražu ne retas reiškinys: yra buvę atvejų, kai žmonės prisipažįsta įvykdę nusikaltimus, su kuriais, iš tiesų, jie visai nesusiję, todėl nestebina ir patiklumas sąmokslo teorijomis. Suprantama — kai visam pasauliui tenka kovoti su nauju nematomu priešu, besikėsinančiu į sveikatą, kasdienę buitį, net pasaulio ekonomiką, kai atsiranda nežinomybė, kokios daugelis nesame jautę, mokyklinės biologijos kartojimas turbūt nėra prioritetų sąrašo viršuje. Tačiau situacijai stabilizavusis, vertėtų susimąstyti, ar teiginiai, kuriais įtikėjome, iš tiesų yra verti dėmesio.

 
5G ryšys

Telekomunikacijų bokštų padegimai be Didžiosios Britanijos buvo užfiksuoti ir kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Nyderlanduose, Airijoje, Kipre, Belgijoje. Mobilųjį ryšį teikiančių kompanijų darbuotojai taip pat patyrė grasinimų iš sąmokslininkų. Socialiniuse tinkluose įrašai, kuriuose propaguojamos tokios teorijos, susilaukia daug dėmesio, jais dalijamasi tūkstančius kartų, o pačios teorijos svyruoja nuo „koronavirusas yra priedanga 5G plėtrai“ iki „5G prisidėjo prie koronaviruso atsiradimo“. „Los Angeles Times“ rašo, kad, ekspertų teigimu, Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonės padėjo šiai teorijai įgauti pagreitį ir išplisti JAV ir viso pasaulio žiniasklaidoje. Dabartinė 5G teorijų banga prasidėjo dar sausį, kai vienas belgų gydytojas bandė įžvelgti sąsajų tarp koronaviruso ir naujos ryšio technologijos.

Nežinantiems — 5G yra nauja mobiliojo ryšio, aptarnaujančio skambučius, SMS žinutes ir suteikiančio prieigą prie interneto, karta. Kaip 2G ryšys užleido vietą spartesniam, stabilesniam 3G ryšiui, o šis — dabar plačiai naudojamam dar didesnį greitį leidžiančiam pasiekti 4G ryšiui, taip ilgainiui įsigalės patobulinta 5G technologija. Vis dėlto, medicinos ekspertai, biologai, infektologai negali pateikti nė vieno svaraus argumento, kaip mobilusis ryšys galėjo prisidėti prie koronaviruso atsiradimo. Vežį tiriantys mokslininkai taip pat nepastebėjo jokio susirgimų smegenų vėžiu padidejimo.

Ši teorija pavojinga ne tik dėl kuriamo klaidingo naratyvo, bet ir dėl to, kad aktyviai ragina imtis realių veiksmų — dažniausiai tai būna telekomunikacijos bokštų padegimai, infrastruktūros apgadinimai. „Vodafone UK“ vadovas savo „LinkedIn“ paskyroje pasidalino įrašu peikiančiu tokį elgesį ir sakė, kad jau ir taip yra sunku tiems, kurie, gulėdami ligoninės lovoje, negali būti kartu su savo artimaisiais, o dėl pakvaišusių sąmokslininkų gali prarasti galimybę paprasčiausiai paskambinti šeimai ir draugams. Iš tiesų, galime tik spėlioti, kiek greitosios pagalbos tarnybos negavo skambučių dėl mobiliojo ryšio sutrikdymų ir kaip smarkiai galėjo būti sutrikdytas sveikatos apsaugos darbuotojų darbas tokiu metu, kai komunikacijos priemonių reikia labiau nei bet kada.

Nuo demokratų iki Kinijos laboratorijų

Viename iš pirmųjų sąmokslininkų grupuotės „QAnon“ įrašų socialiniuose tinkluose koronaviruso tema skelbiama, kad tai yra jungtinis Kinijos ir JAV demokratų partijos projektas, siekiantis užkirsti kelią perrinkti dabartinį JAV prezidentą D. Trumpą artėjančiuose prezidento rinkimuose. Pats Trumpas situaciją vertina panašiai: susitikime su visuomene (kovo 28 dieną) jis teigė, esą demokratai „politizuoja koronavirusą“ ir bando sutrikdyti prezidento darbą. Tiesa, JAV prezidentas atsigręžė ir į Kiniją. Jau keletą kartų jis teigė reikalausiąs kompensacijos dėl sukeltos pasaulinės pandemijos, taip pat ne kartą kaltino Kiniją Uhano biolaboratorijoje specialiai sukūrus naująjį virusą — tai viena populiariausių sąmokslo teorijų, šiuo metu sklandančių medijose.

Vis dėlto, tokia teorija yra sunkiai tikėtina. Nors virusai yra gana paprastos sandaros, ji vistiek nėra visiškai suprantama, o virusų veikimo principai yra sudėtingi, todėl susintetinti veiksmingą virusą, kokį matome dabar, yra begalo sudėtinga. Virusologė Ingrida Olendraitė lrt.lt teigė, kad viruso kūrimas būtų labai brangus, milžiniškų resursų ir daug laiko reikalaujantis procesas, kuris būtų ir beprasmis, jei būtų skirtas tik viruso paleidimui į aplinką. Tuo labiau kad tokių primityvių gyvybės formų neįmanoma užprogramuoti užkrėsti tik tam tikrus žmones. „Forbes“ prideda, kad vien fakto, jog Uhane yra 4 biologinės apsaugos lygio tyrimų laboratorija, neužtenka ir to negalima supaprastinti iki atvirų kaltinimų.

Pasaulyje egzistuoja ir kitų tokio pat apsaugos lygio laboratorijų, kurių kelios yra ir JAV. Tuo ir bendru Jungtinių Valstijų technologiniu išsivystimu naudojosi ir kinų valdžia, kaltinusi kaip tik JAV sukūrus naująjį virusą. Tad kurį laiką šios šalys svaidėsi tokiais kaltinimais pirmyn ir atgal, tačiau iš turimų faktų galėtume daryti išvadą, kad virusas galėjo atsirasti kad ir Hogvartso burtų ir kerėjimo mokykloje.

 
Neatsilieka ir Rusija

Sausio 22 dieną rusų propagandos žiniasklaidos kanalas „Sputnik News“ rašė, kad virusas yra NATO ginklas, sukurtas žmogaus. To paties dienraščio arabiškoje versijoje pasirodė kaltinimų, esą virusą sukūrė JAV laboratorija: ši auditorija gana kritiškai žiūri į vakarų pasaulį, todėl ją dar labiau nuteikti prieš Jungtines Valstijas nėra labai sunku. Kaip rašo lrt.lt, apskritai visa Rusijos medijų skleidžiama dezinformacija siekia perteikti porą esminių žinučių: už visko slepiasi Pentagonas, dėl visko kaltas valdantysis elitas, tai yra gudrus planas įtvirtinti JAV įtaką pasaulyje, o visa ko tikslas yra sukurti naują tironišką pasaulio santvarką.

Pasak Europos išorės veiksmų tarnybos kovo 16 dieną parengto vidinio dokumento, Rusijos medijų kanalai bandė sustiprinti krizę sveikatos apsaugos sistemoje Vakaruose ir sukelti didesnį nepasitikėjimą ja. Tarnyba pateikė ir pavyzdį, kai sausio pabaigoje buvo įsilaužta į kai kuriuos naujienų portalus ir buvo pradėta skelbti išgalvotas naujienas, pavyzdžiui, kad JAV kariuomenės narys naujuoju virusu užsikrėtė Lietuvoje.

„Informacinio pertekliaus lauke reikia išmokti skaityti, kas kuria tam tikrą informaciją, kokia yra jų reputacija, ar yra vardai ir pavardės, kokia yra jų biografija, kuo remiamasi“, – taip lrt.lt sakė Lietuvos žurnalistikos centro vadovė, žiniasklaidos tyrėja Džina Donauskaitė.

Gana sunku patikėti, kad tokiose kritinėse situacijose, kokią išgyvename dabar, visuomenės elitas rinktųsi rizikuoti ne tik kitų, bet ir savo sveikata, norėdami įrodyti savo galią, viršenybę, įgyvendinti savo neaiškius sumanymus ar pasiekti karjeros tikslus (?). Todėl, visų pirma, vertėtų pasikliauti ekspertų patarimais, nurodymais ir oficialia informacija ir tik tada rinktis mėgstamus medijų kanalus, tačiau net ir jų informaciją reikėtų vis palyginti su gerą reputaciją turinčių kanalų skelbiama. Medijų pasaulyje yra gerai žinoma, kad visi turime savus medijų burbulus. Kai informacijos srautas yra toks didelis kaip dabar, pažvelgti už savojo burbulo darosi vis sunkiau — sąmokslininkams tai praktiškai neįmanoma, tačiau jei pavyksta susipažinti su kokybišku turiniu už mūsų burbulo ribos, tai gali būti akis atverianti patirtis.